Per 30 dienų šakelių daiginimą, pavyko pasiekti skirtingų rezultatų, t.y. dalis šakelių išleido šaknis, dalis – ne. Šakeles, išleidusias šaknis, persodinau.
Kokį metodą/taktiką taikiau persodinimui? Galima naudoti plastikines vienkartines stiklines, plastikinius vienkartinius maišelius, kitas taras. Taros (toliau daigyklos) apatinėje (dugno) dalyje, padaromos kelios drenažo skylutės, siekiant išvengti šaknų „permirkimo”. Šakeles sodinau išlaikydamas 1:2 ar 1:3 gylio santykį, t.y. šakeles į žemes įleisdavau minimaliai, palikdamas kaip galima daugiau vietos ir erdvės šaknų augimui į apačia. Jei šakutė pasodinama per giliai, augančios šaknys pradeda greitai remtis į dugną ir riboti jų augimą.
Šakučių sodinimui naudotos daigams skirtos žemės (didelis pasirinkimas, vargu ar rasite specializuotas vynuogėms). Tokie susodintų į žemes vynuogių sodinukai, yra pastatyti šiltoje vietoje, išlaikant „šaknys šiltai, lapija (t.y. viršutinė dalis) – vėsiau” techniką.
Sodinukus sodinau plastikiniuose „pakeliuose”. Po persodinimo kelios šakelės nustojo augti ir numetė lapelius. Visgi šakutė išliko žalia, tad tikiuosi sodinukas augs toliau.
Kita dalis šakelių, kurios iki persodinimo neturėjo šaknų buvo paliktos toliau auginti šaknis vandenyje. Tačiau vieną dieną buvo užmiršta papildyti vandens ir… šakelių išleista žalia dalis nudžiuvo.
Belieka džiaugtis, kad tai eksperimentinės šakelės ir jų praradimas leidžia mokytis/pastebėti kritinius niuansus auginant vynuogių sodinukus iš šakelių.
Beje, kadangi ne visos šakelės išleidusios lapus buvo, pritrumpinau ir įmerkiau į vandenį pakartotinai. Kadangi „atsarginių” pumpurų po 2 būna, gal ir tokios šakelės gali parodyti augimą? Laukiam rezultato.